Visai neseniai sveikinome gimusį Kūdikėlį Jėzų. Nors mintimis keliavome pabūti prie Prakartėlės, nešdami Jam savo dovanas. Čia, kaip mini evangelijos, keliavo ir Išminčiai. Tas laikas, kai prie Dangiškojo kūdikio suklumpa visas pasaulis, visa žmonija, rodos, nepakartojamas, šventas laikas. Jis trunka neilgai. Štai, iškeliavus į savo namus, į savo šalis Išminčiams, prasideda paprasta kasdienybė, paprasta tyla. Nuo kasdienybės, nuo tylos nebuvo apsaugota nė Šventoji Šeima. Atvirkščiai, būtent jos ir daugiausia – evangelijose sutinkame tik vos kelis Jėzaus vaikystės epizodų aprašymus. Visa kita – tylus, kasdienis, paprastas gyvenimas. Žmogaus ir Dievo kartu. Visgi evangelistas Matas ir šiandien mums pateikia vieną iš nedaugelio Jėzaus vaikystės epizodų aprašymų. Ką tik gimusio kūdikėlio ima ieškoti Erodas. Ne dėl to, kad pagarbintų, kaip žadėjęs, bet dėl to, kad eliminuotų, ištrintų iš žmonijos kaip patį pavojingiausią savo priešą. Tačiau šių kėslų įgyvendinti jam nepavyksta. Sapne įspėtas apie Kūdikiui gresiantį pavojų, Juozapas krtu su Marija ir Kūdikiu iškeliauja į svečią šalį. Į tą pačią šalį, į kurią, kad išsigelbėtų nuo bado, kadaise jau buvo nukeliavę protėviai. Šįkart ateina ir Jėzus. Anuo metu protėviai teturėjo tik išsigelbėjimo viltį. Juozapas ir Marija keliauja su Jėzumi. Tačiau šiandien mums nėra svarbus pats kelionės faktas. Kai minime Šventosios Šeimos šventę, daug svarbiau ją sutikti ne saugiai uždarytą tarp saldžių kalėdinių paveikslėlių. Rodos lyg būtų tik toks jos vaidmuo. Rodos, kad šiuos tris asmenis mes privalėtume sutikti tik tuose saldžiuose abrozdėliuose ir niekur kitur, ir niekada kitur, kaip tik per Kalėdas. Šiandien tam tikru iššūkiu tampa susitikimas su Šventąja Šeima kelyje. Kelionėje. Problemose. Tas susitikimas turi tapti ne vien tik galvos linktelėjimo apsikeitimu. Jis turi tapti mums kasdienio gyvenimo mokykla. Gyvenimo, kuris nuaustas iš problemų. Gal ne tokių didelių, kad reikėtų kaip Juozapui ir Marijai, keliauti ieškant namų, ieškant saugaus užutėkio. Tačiau tas susitikimas padės kitaip išgyventi problemas. Juozapas ir Marija pirmosios didesnės problemos sprendimo kelią eina kartu su Jėzumi. O kad ir mes į savo laikmačio problemas, tas, kurias išgyvename, įsineštume Jėzų. Taip, kaip Juozapas. Galbūt būtų mažiau nesantaikos, karų, susvetimėjimo. Tad būtent tokio problemų sprendimo meno ir reikia mokytis iš Juozapo ir Marijos: tiesiog eiti, pasiėmus sus savimi Jėzų. Eiti į tylą, eiti į laiką, kurio niekas neaprašo, nes tai -autentiško buvimo su Jėzumi laikas, kurio taip reikia. Tad nesibaiminkime susitikti su Šventąja Šeima. Nesibaiminkime būti jos mokykloje. Tegul Jėzus auga metais, išmintimi ir malone mūsų šeimose!
PASIĖMĖ JĖZŲ SU SAVIMI
