Kiekvienas iš mūsų žinome, ką reiškia troškulys. Ir todėl galime visiškai suprasti šio sekmadienio evangelijos kontekstą. Keliaudamas per miestus ir kaimus, Jėzus pavargsta, ištrokšta. Todėl visiškai natūralu, kad tuomet, kai mokiniai artimiausiame miestelyje perka maistą, Viešpats ilsisi. Jis yra labai pavargęs. Atrodo, pats net nepajėgia pasisemti vandens.
Bent jau toks įspūdis peršasi skaitant šią evangelijos ištrauką. Ko gero visiškai netikėtai prie šio šulinio ateina moteris. Samarietė. Tokią išvadą sustiprina tai, jog žydai nebendrauja su samariečiais, todėl ji prie šulinio ateina tuomet, kada niekas nemato. Tačiau čia yra Jėzus. Jis netgi paprašo moters gerti. Tai kvepia ne tokiu ir mažu skandalu: žydai nebendrauja su samariečiais, o čia netgi paprašo vandens.
Brangieji, skandalu mums turėtų kvepėti ir panašus Jėzaus prašymas tik kiek kitokiomis aplinkybėmis išsakytas. Mes neturime pamiršti, kad Jėzus ant kryžiaus ištaria vieną paskutinių žodžių. Ir tas žodis yra „Trokštu“. Tik jis adresuojamas jau ne tik samarietei, bet ir visiems, ten, prie kryžiaus esantiems ir kada nors būsiantiems.
Ko trokšta Jėzus? Kas galėtų jungti šiuos du tekstus? Juk ir moteris prie šulinio ateina, ko gero, kažko panašaus vedama: vandens prireikia troškuliui malšinti, galbūt atliekant kokius nors buities darbus. Tad ir atsakymas, atrodo, yra vienas. Troškulys. Tačiau vienoks troškulys žmogaus. Kitoks troškulys Dievo. Jei žmogus prie šulinio ateina, norėdamas numalšinti fizinį troškulį, tai Dievo troškulys kitoks. Dievui neužtenka kibirėlio vandens, pasemto iš šulinio, Dievui neužtenka ir toks kempinės, primirkytos perrūgusiame vyne, kurią paduos kareiviai, išgirdę tokį pat prašymą.
Kas yra Dievo troškulys ir kaip jį numalšinti? Su moterimi prie šulinio užsimezga dialogas. Jėzus ne tik diskutuoja. Jis priima. Jis atskleidžia Gailestingumo gelmes. Kalbėdamasis su samariete, Jis numalšina jos pačios troškulį, apie kurį ji nė manyti nemanė. Žmogus gali trokšti ir ilgėtis Dievo. Nepaisant įvairiai susiklosčiusių aplinkybių. O ir Viešpats yra pasirengęs šį troškulį numalšinti. Prie Jo, kaip Gyvybės Vandens šaltinio, gali ateiti visi. Tačiau kur rasti tą Gyvybės Vandens šaltinį, prie kurio vietos užtektų visiems, o ir vanduo neišsektų?
Čia mums į pagalbą ateina paskutinysis Jėzaus žodis ir jo ištarimo aplinkybės. Gyvybės Vandens šaltinis – kryžius, aplink kurį esame kviečiami spiestis visi ir kuriame galime atrasti tokį vandenį, kuris ne tik malšintų troškulį, bet ir teiktų amžinąjį gyvenimą. Dar daugiau, tokio vandens srovės niekad neišsenka, nes jos trykšta iš pačios Dievo širdies.
Taigi, toks keistas tas Dievo troškulys: kad visi būtų viena, kad visi panirtų į Jį – Gyvojo Vandens šaltinį, kad visi turėtų gyvenimą. O kas keisčiausia ir nuostabiausia – tą troškulį galime numalšinti mes visi. Visi tie, kurie nepaisant visaip susiklosčiusių aplinkybių, ieškome Dievo, einame ieškoti vandens, kaip samarietė, ir matome Jį, laukiantį mūsų.
