KELKITĖS, NEBIJOKITE

Mokiniai nesuprato Jėzaus žodžių apie būsimąją kančią.  Balsas, nuskambėjęs Taboro kalno viršūnėje, raginantis klausyti Tėvo mylimojo sūnaus, sukėlė mokinių širdyse išgąstį. Ir tai visiškai natūralu. Kaip klausyti Viešpaties, kokia ateitis laukia, ar tikrai Mesijas kentės, mirs, kaip visa tai ištverti? Natūralu, kad tiek Taboro kalno viršūnės patirtis, tiek būties klausimai sukelia tam tikrą sumaištį, išgąstį.  Ko gero ir kiekvieną iš mūsų mintys apie ateitį, jos perspektyvas ir išbandymus glumina. Ir mes atrodome panašiai, kaip tie mokiniai: esame tokie trapūs, pažeidžiami ir išsigandę.  Tačiau Viešpats nuramina mokinius, tardamas: „Kelkitės, nebijokite“. Šie žodžiai skirti ne vien tik Petrui, Jokūbui ir Jonui. Bet ir visiems mums. Visiems, kuriuos būsimojo ateitis glumina, kuriuos iš jau nusistovėjusio gyvenimo ritmo išmuša kančia, skausmas, ligos, neviltis ar vienatvė. Išgirskime šiuos žodžius. Pajuskime Viešpaties prisilietimą. Nepamirškime, kad Viešpats prisiliečia prie savo mokinių iš karto po atsimainymo, iš karto po pokalbio su Moze ir Eliju, iš karto, nuskambėjus Tėvo balsui. Keltis ir nebijoti – reiškia klausyti Mylimojo sūnaus. Tai yra didžioji viltis ir paguoda mums. Kai klausome – leidžiame dievui eiti pirma mūsų. Kai klausome – iš Jo širdies ištryškusios gailestingumo versmės nuplauna visus mūsų purvus. Kai statome savo gyvenimo namą ant Viešpaties – tikrai praeisime net ir pro pačius ankščiausius vartus. Brangieji kaip reikia mus šių žodžių. Žodžių, nuskambėjusių tąkart ant Taboro kalno. Žodžių, kurie skambėjo, kai kūrėme savo ateitį. Žodžių, kuriuos gal šiek tiek ir primiršome. „Kelkitės. Nebijokite“. Šiuos žodžius ištaręs, Viešpats su mokiniais nusileidžia nuo kalno. Nusileidžia kad mus per įvairiausius išmėginimus įvestų į būsimąją savo garbė. Tegul šie žodžiai visuomet mus lydi, įkvepia ir stiprina. Kai pagalvoji, gera mums būti arti Dievo. Ir tai nėra vien tik Petro ištartas sakinys, skirtas Taboro kalno viršūnei. Tai yra mums jėgų teikiantis sakinys, liudijantis apie Dievo artumą pačiais sudėtingiausiais momentais. Tad kelkimės, eime. Su Viešpačiu viskas įmanoma. Tegul Jis būna mūsų gyvenimo tikslas. Eidami su Juo pasieksime visas viršūnes, pajusime, jog Jis yra pasiryžęs su mumis dalytis savo garbe, kurios jokiais nuopelnais nesame užsitarnavę.