Šių metų lapkričio 8 dieną Kauno arkikatedroje bazilikoje minėtas Nuolatinės Švenčiausiojo sakramento adoracijos Kauno arkivyskupijoje dvidešimtmetis. Minint šią sukaktį kun. dr. Nerijus Pipiras dalijosi mintimis apie tai, kodėl svarbu priglusti prie viešpaties širdies. Pranešime buvo apžvelgta Švenčiausiojo sakramento adoracijos istorija. Vėliau br.kun. Lukas Michalovic CSsR pasidalijo liudijimu, ką jam asmeniškai reiškia adoruoti. Mintimis dalijosi ir kiti adoruotojai. Šv. Mišias šia proga Kauno arkikatedroje aukojo Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas, koncelebravo kun. dr. N. Pipiras, kun. Valdas Šidlauskas ir kun. Algis Vaickūnas iš Vilniaus. Homilijoje vyskupas Saulius išryškino tylios maldos svarbą. Pasak jo, Švenčiausiojo Sakramento adoruotojai – lyg Mozė, kuris užtaria savuosius, tyliai keldamas rankas į Viešpatį. Ir tų iškeltų rankų, pasak vyskupo, taip reikia. Jos – nematomos, tačiau jų pagalba labai svari. Nes tai maldos pagalba. Vyskupas dėkojo visiems, kurie prisidėjo, kad adoracija jau du dešimtmečius vyktų. Ypatingai padėkota Aldonai ir Algiui Statkevičiams, „atnešusiems“ į Kauną nuolatinės Švenčiausiojo Sakramento adoracijos iniciatyvą. Baigiantis Šv. Mišioms popiežiaus Leono XIV palaiminimo raštas įteiktas ses. Aloyzai Malinauskaitei SJE, besirūpinančiai adoracija, nuolat ieškančiai, kad nepritrūktų garbinančių Dievą visą parą žmonių. Pasibaigus Šv. Mišioms bendrauta prie arbatos puodelio Kauno arkikatedros parapijos namuose.
