Pradedame labai slėpiningą laikotarpį . Jis – tai keturių savaičių kelionė. Toks laiko tarpas šiandienos žmogui tikrai nėra labai problematiškas. Juk gyvename nepastebėdami net paties laiko, tai ir šis laikotarpis pralėks labai greitai. Be to, žmonijos istorijoje buvo daug sudėtingesnių ir ilgesnių kelionių. Viduramžiais žmonės savo tikslo siekė metų metus. Todėl tos keturios savaitės skamba kaip koks nors menkniekis. Menkniekis tiek lyginant su didžiomis galimybėmis, tiek ir su istorija. Tačiau jeigu mąstytume apie šios kelionės tikslą, ji jau nebebus tokia aiški. Šiandien pranašas Izaijas mus ragina kopti į Viešpaties kalną, į Jokūbo Dievo namus. Į vietą, Jis išspręs ginčus tarp tautų, nuspręs daugelio žmonių bylas; jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklį medžiams genėti. Viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą, nebebus mokomasi kariauti. Ne vienam šie žodžiai skamba lyg tam tikra utopija. Ar taip gali būti? Turbūt ne vienas šypteltume į ūsą, sakydami, kad pranašas čia apsirinka, nes tai, ką jis kalba – yra kažkas nerealaus, neįgyvendinamo. Galbūt dėl to neretai šiuolaikiniai žmonės nė nebando pradėti advento kelionės. Atrodo, kad ji siūlo kažką nerealaus, ir todėl jos paprasčiausiai nereikia. Reikia tik Kalėdų, bet ne kelio iki jų. O galbūt liekame tiesiog nesupratę, kokiu laiku gyvename? Apaštalas Paulius šiandieną mums primena, kad išganymas arčiau, negu tuomet, kai įtikėjome. Rodos, kaip taip gali būti? Adventas reiškia atėjimą, sugrįžimą. Šis laikotarpis nėra skirtas vien tik mums ir vien tik tam, kad kažkaip užsitarnautume Kalėdas. Šį laikotarpį išgyvena ir Dievas. Būtent tai suvokus pati advento kelionė darosi tikrai ne tokia jau nuobodi, nereikalinga ar problematiška, o tai, ką ne taip seniai įvardinome, kaip tam tikras baimes ar iliuzijas, tampa labai realia tikrove. Tik Dievas adventą išgyvena kitaip, nei mes. Tuomet, kada mes švaistome laiką vis neapsispręsdami už Jį, Jis jau mūsų ilgisi ir žengia žingsnį link mūsų. Žengia, nepaisant metų laikų, paros meto. Žengia mūsų visai nebijodamas net tuomet, kai mes bandome Jį pašalinti iš visko: akiračio, horizonto, net ir iš Kalėdų. Tad įsidėmėkim ir evangelijos patarimą, šiandien skambantį būtent mums. Budėkime tam, kad neprasilenktume su Dievu. Ta susitikimo valanda, kurią garantuoja mums pats Jėzus, tikrai bus netikėta ir pasidabinusi kasdienybės rūbu. Galų gale, tegul adventas lieka ir būna labai paprasta ir labai įdomia mano ir Jūsų patyrimine kelione link to, kas šiandieniam žmogui atrodo keistai, neįmanomai. Tegul adventas būna tikrove, kada dabar, o ne kada nors ateiyje nesimokysime kariauti, o kalavijus ir ietis perkalsime į arklus ir geneklius medžiams genėti. Amen.
ADVENTO KELIONĖS PRADŽIA
