DANGAUS ŠVENTĖ.

IV Gavėnios sekmadienis. C ciklas. Homilija. 2025.03.30.

Tėvas įsakė papjauti nupenėtą veršį, puotauti, linksmintis, o vyresnysis sūnus išgirdo iš namų sklindančią muziką. Taip aprašytas jaunėlio sūnaus sugrįžimas evangelijoje pagal Luką. Nelauktas  sugrįžimas. Dar labiau nelaukta, netikėta šventė. Atrodo, tikrai, kam reikalinga muzika, kam reikalingi šokiai, kam reikia ieškoti naujo apsiausto, naujo žiedo, kai grįžta tas, kuris visą ne savo sukurtą gerbūvį iššvaistė? Galbūt veikiau reikėjo ant namų durų užkabinti didžiulę spyną ar bent jau užrašą, kad grįžtančius ne iš laukų visada pasitiks bent jau piktas šuo – o ką gali žinoti, galbūt sugrįžęs, jis toliau gyvens taip, kaip jau įpratęs, ir išliks rizika prarasti ir tėvo namus? Tokį tarsi saugiklį įsiveda ne tik vyresnysis sūnus, bet ir mes, mūsų visuomenė. Todėl neretai atrodo, kad girdėti sugrįžimo muziką ir šokius yra nepriimtina, nelogiška. Kta vertus, juk tėvo namai – dangus. Ar čia reikalingi saugikliai, pasikliovimas savo teisumu, ar esame pasirengę šventei? Vyresnysis sūnus apsiprato. Net su dangumi. Arba tai, kas turėtų būti įprastai taip vadinama.  Net su Tėvo artumu, namų taisyklėmis, kurias gal ir galėtume vadinti dangaus taisyklėmis. Tačiau su gailestingumu – ne. Su tuo, kad dangus nėra vien tik taisyklių rinkinys – irgi ne… Kodėl reikia švęsti gailestingumą, kodėl taip staiga, tarsi pavasario upė, jis išsilieja iš krantų? Jaunėlio apsisprendimas grįžti. Palikti nusistovėjusį gyvenimo ritmą ir grįžti jaučiant, kad tik Tėvo namuose visi apsčiai turi duonos. Tai esminė sąlyga. Tėvo namuose didelė šventė. Danguje taip pat bus didelė šventė „dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio, nei dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų“. Brangieji, ir mes, kaip tas jaunėlis sūnus, gręžkimės į dangų. Į Tėvo namus. Čia jau skamba gailestingumo muzika. Venkime klaidingo apsipratimo, kad viskas, kas yra namuose, yra tik baugiai pažįstamos taisyklės. Tai nėra dangus. Dangus – šventė, su kuria neįmanoma apsiprasti, nes švenčiama kiekvieno, kuris „buvo miręs ir prisikėlė, buvo pražuvęs – ir atsirado“ sugrįžimas. Ar tam esame pasirengę? Jaunėlis grįžta, pajutęs, kad Tėvo namuose apsčiai visko: ir duonos, ir gėrybių. Vyresnysis gyvena saugų ir tik teisingą gyvenimą. Jis kviečiamas į šventę. Net pats Tėvas jį ima kviesti vidun. Taip pat išėjęs į kelią, kuriuo grįžtama. Ko gero tuo pačiu keliu išėjo iš namų jaunėlis. Ir į juos grįžo. Ir vyresnysis išėjo į laukus. Šiame kelyje Tėvas laukia abiejų. Muzika skamba abiem. Ar vyresnysis grįžo, nors, skirtingai nei jaunėlis, išgirdo paties Tėvo lūpomis ištartą individualų ir asmeninį raginimą, ir jam lyg ir nereikėjo daryti egzistencinio apsisprendimo dėl galimybės grįžti, kaip jaunėliui, evangelistas mums nepateikia. Lieka tam tikra intriga, kviečianti mus jau šiandien ir dabar rengtis tai didžiai sugrįžimo šventei namuose, kurie ne veltui vadinami dangumi. Šventė jau vyksta. Tėvas ir mus jau kviečia ten. Tad nesidrovėkime eiti ir švęsti gailestingumo. Amen.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Adresas

Vilniaus g. 31, LT–44286, Kaunas

Pamaldų laikas

Šiokiadieniais – 12 val.
Šeštadieniais – 12 val.
Sekmadieniais – nebūna

Adoracija

Vyksta visą parą