Sakoma, kad Marijai mirus, apaštalai, susirinkę Jos palaidojimo vietoje, neberado kūno, tačiau daugybę kvepiančių gėlių. Tokia leganda pasiekė mūsų dienas. Šiandien, laikydami savo rankose gėlės žiedus, ne tik tokį, legendomis apipintą faktą minime. Daug svarbiau šiandien, atėjus į šventovę, apmąstyti visa Marijos gyvenimą. Gyvenimą, sutelpantį į vieną žodį, paprastus žingsnius ir pasitikėjimo kupiną žvilgsnį sunkiausiomis akimirkomis. Juk ir pats Dangun Paėmimas – visos gyvenimo kelionės apvainikavimas. Ir Evangelijos ištrauka, kurią kiekvienais metais girdime šios šventės metu, būtent ir pasakoja apie Marijos kelionę. Iš pažiūros tai atrodo paprasta kelionė, tokia, apie kokią ne kartą esame girdėję, o gal – ir patyrę. Juk šiandienis žmogus taip pat keliauja. Net jei prisimintume, jog Marijos kelionė link artimo žmogaus durų, vis tiek, ko gero, sugautume save manant, jog tai – nieko ypatingo. Tiesa, vis rečiau būtent iki durų keliaujame. Mums atrodo įdomesnės kelionės iš valstybių į valstybes, nei nuo durų prie durų ir dar pagelbėti. Marijos kelionei prasmę įduoda dvi žinios: Ji pati keliauja ką tik sužinojusi, jog taps Išganytojo motina iki durų, už kurių giminaitė Elzbieta, pati būdama jau senyvo amžiaus, džiaugiasi šeštuoju laukimo mėnesiu. Marija eina ne viena. Su Ja ir pats Viešpats. Būtent taip Ji eina ne tik iki Elzbietos namų durų. Taip Ji eina ir iki Golgotos kalno, ir iki didžiosios Sekminių valandos. Ji eina paprastai, tačiau su Jėzumi ir paskui Jėzų. Tas Jos pavyzdys, kurį ne veltui šįiandien minime – paskata ir mums nepamiršti, kokią prasmę turi paprastas gyvenimas su Jėzumi. Būtent jis, kiekviena jo diena, yra gražiausias žiedas. Žiedas, visada linkstąs į saulę. Taip ir mūsų gyvenimas visada turi linkti į Dievą. Šiandien Marija visiems mums atsakys, jog tai tikrai įmanoma. Na, o mes atraskime laiko žvilgtelėti į Dangų. Nuo jo besidriekiantis siūlas, tarsi plonytė jau rudeniško voratinklio gija, tegul primena, kad Danguje yra vieta ir mums, kad garbe apvainikuotas Marijos gyvenimas- Dievo kūrinio, pasiekusio tikslą, gyvenimas. Nuostabu, kad to pasitikėjimo Dievu siūlo, kurį Marija audė kiekvieną dieną, negali įveikti jokios negandos, net mirtis. Jis yra Marijos – jis yra mūsų. Tegul Marija be galo paprastai šiandien mus išmoko savo paprastų, kasdieniškų Nazareto Mergelės žingsnių į Dangų. Ji keliavo su Jėzumi, tegul užtaria ir mus, keliaujančius paskui Jėzų šiandien ir dabar.
GYVENIMO ŽIEDAS.
